Vilniaus knygrišių gildijos tikslas yra propaguoti knygrišystės amatą, meną ir istoriją, skatinti tyrimus ir edukaciją, atstovauti knygrišių profesinius interesus, rengti parodas, keistis informacija, išsaugoti senąsias tradicines amato technologijas. Gildijos nariai kartu ir atskirai dalyvauja parodose, veda seminarus ir praktinius užsiėmimus, atlieka valstybinius ir privačius knygų įrišimų ir restauravimo užsakymus, tobulinasi stažuotėse ir kursuose užsienyje. Savo autorinius meninius įrišus nuolat pristato Vilniaus knygų mugėje. Kasmet sausio 20 dieną, knygrišių globėjo Šv. Sebastijono dieną Bernardinų bažnyčioje gildijiečiai dalyvauja mišiose, kurias aukoja gildijos kapelionas Julius Sasnauskas. Gildija taip pat turi savo logotipą ir vėliavą. Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje yra Vilniaus knygrišių gildijos fondas – gildijiečių įrištų knygų kolekcija.
Vilniaus knygrišių gildija įsikūrė 2003 gegužės 22 d. Steigėjų branduolį sudarė Vilniaus didžiųjų bibliotekų knygrišiai ir restauratoriai. Vėliau prisijungė ir kitų sričių atstovai, tačiau artimai susiję su knygrišystės amatu. Steigėjus įkvėpė praeityje gyvavusio Vilniaus knygrišių cecho istorija. Jo įkūrimo data nėra žinoma, manoma tai buvo XVI a., kadangi XVII a. viduryje Vilniaus magistrato, taip pat ir visų amatininkų cechų knygos (iki 1655 metų) pražuvo Tvano metu, todėl neįmanoma nuosekliai atkurti cecho istorijos raidos iki tos datos. Tačiau yra pakankamai įrodymų liudijančių, kad toks cechas jau buvo anksčiau. Seniausias išlikęs dokumentas, tai 1664 metų karaliaus Jono Kazimiero knygrišių cechui suteikta privilegija ir 1665 metais suteiktas cecho statutas. Nuo tada cechas gyvavo iki pat 1893 metų, kai vystantis pramonei buvo panaikinti visi amatų cechai. Atkurtoji Vilniaus knygrišių gildija pratęsia viduramžiais atsiradusių amatų gildijų ir cechų tradiciją, tačiau pasikeitus laikmečio poreikiams dabartinei gildijai labiau būdingas kultūrinis, o ne ekonominis vaidmuo.