1. BENDROSIOS NUOSTATOS

• Vilniaus knygrišių gildija (toliau VKG), atkurta 2003 metais , yra nuo XVI amžiaus iki 1893 metų veikusio Vilniaus knygrišių cecho tradicijų tęsėja.
• VKG teisinė forma – asociacija.
• VKG – savarankiška bei savanoriška visuomeninė knygrišių (taip pat giminingų profilių specialistų – knygų restauratorių, knygų dizainerių, knygrišystės įrangos gamintojų ir pan.) organizacija, sudaryta bendriems narių uždaviniams spręsti ir tikslams siekti.
• Savo veiklą VKG grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų bei kitais įstatymais ir šiais nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.
• VKG gali būti kitų asociacijų ar organizacijų, atitinkančių VKG veiklą, narys bei gali į savo organizaciją priimti kitas organizacijas, atitinkančias VKG veiklą.
• VKG savo veikloje nesiekia pelno. VKG siekdama šiuose įstatuose numatytų tikslų gali užsiimti leidybine, gamybine-ūkine veikla.
• VKG turi juridinio asmens statusą, savo antspaudą su pilnu jos pavadinimu ir blankus su pilnu jos pavadinimu. VKG gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. VKG gali būti paramos teikėja ir gavėja.
• Turi savo simbolį ir vėliavą.
• VKG veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje. VKG buveinės adresas: Šv. Jono g. 4, Vilnius, Vilniaus universiteto biblioteka.
• VKG veiklos laikotarpis – neribotas.
• VKG finansiniai metai sutampa su kalendoriniais.

2. VKG TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS RŪŠYS

2.1. VKG veiklos sritys: knygrišystės amato propagavimas, švietėjiškų ir kultūrinių profesinių įgūdžių tobulinimas, amato mokymas, kūrybinė veikla ir sklaida visuomenėje.

2.2. VKG tikslai ir uždaviniai:

• Jungti VKG narius į organizaciją, atstovauti jų profesiniams interesams;
• plėtoti knygrišystę, kelti knygrišio profesijos statusą;
• keistis šios srities informacija;
• kelti VKG narių kvalifikaciją, ugdyti jų profesionalumą;
• rengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei vietinės valdžios organams dėl knygrišystės plėtojimo ir profesionalaus statuso įteisinimo;
• plėtoti VKG ryšius su užsienio šalių analogiškomis draugijomis, organizacijomis ir institucijomis.

2.3. Šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti VKG pasirenka veiklos formas ir metodus:

2.3.1. skatina savo narių profesinę iniciatyvą;

2.3.2. padeda ginti savo narių teises;

2.3.3. renka ir publikuoja knygrišystės istorijos, teorijos, praktikos ir metodikos medžiagą;

2.3.4. organizuoja pasitarimus, konferencijas, simpoziumus, praktinius seminarus ir kitus renginius;

2.3.5. rengia gildijos narių darbų parodas, organizuoja specialistų paskaitas, stažuotes;

2.3.6. su analogiškomis užsienio šalių draugijomis keičiasi informacija ir specialistų delegacijomis, atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose;

2.3.7. organizuoja mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius, beginklius susirinkimus ir masinius renginius įstatymo numatyta tvarka.

3. VKG NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

• VKG nariu gali būti kiekvienas 18 m. amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis ir gavęs dviejų tikrųjų narių rekomendacijas, pripažįstantis VKG įstatus ir programą. VKG sudaro tikrieji nariai, asocijuotieji nariai ir garbės nariai:
• Tikraisiais nariais gali būti pilnamečiai LR piliečiai ir kiti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nuolat profesionaliai dirbantys pagal specialybę, rišantys knygas, dalyvaujantis VKG veikloje, žinantys knygrišystės amato tradicijas, pripažįstantys VKG įstatus, mokantys nario mokestį, turintys balso teisę VKG visuotiniame narių susirinkime. Asocijuotasis narys, kandidatas į tikruosius narius, turi pateikti profesinio darbo pavyzdžius, kuriuos VKG visuotiniame narių susirinkime tikrieji nariai įvertina ir sprendžia kandidato narystės klausimą paprasta balsų dauguma;

3.1.2. Asocijuotais nariais gali būti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, besidomintys knygrišyste, pripažįstantys VKG įstatus, padedantys įgyvendinti VKG veiklos programą ir mokantys nario mokestį, neturintys balso teisės VKG visuotiniame narių susirinkime;

3.1.3. VKG garbės nariu gali būti VKG tikrasis narys (turintis balso teisę Visuotiniame narių susirinkime) ir knygos kultūrai (neturintys balso teisės Visuotiniame narių susirinkime) nusipelnę asmenys. VKG pirmininko ar VKG tarybos siūlymu jie tvirtinami VKG visuotiniame narių susirinkime balsų dauguma. Tikrasis VKG garbės narys atleidžiamas nuo nario mokesčio.

• Už VKG narių įskaitą atsako taryba.
• Kasmet VKG nariai perregistruojami. Asmuo laikomas perregistruotu, jei jis yra sutikęs toliau dalyvauti VKG veikloje ir sumokėjęs metinį nario mokestį.
• Asmuo, praradęs narystę dėl perregistravimo, gali vėl atstatyti narystę VKG sumokėjęs visą nario mokesčio sumą bendrąja tvarka.
• Asmuo, nusprendęs savo noru išstoti iš VKG ar tam tikram laikotarpiui sustabdyti savo narystę, įteikia prašymą raštu pirmininkui.
• Asmuo, savo noru išstojęs iš VKG, vėl gali į ją grįžti bendrąja tvarka. Asmuo, sustabdęs savo narystę, atstato ją tuoj pat, kai tik pasibaigia nurodytas sustabdymo terminas ar priežastis.
• Jei narys nesilaiko VKG įstatų, jo narystė gali būti sustabdyta. Sprendimą priima VKG pirmininkas.
• Sprendimas dėl narystės sustabdymo ar pašalinimo gali būti apskųstas VKG visuotiniam narių susirinkimui. Pastarojo sprendimas – galutinis.
• VKG narys, kurio narystė sustabdyta arba jis pašalintas, praranda VKG nario teises.

3.10. Praėjus narystės sustabdymo terminui, narystė asmeniui atstatoma raštišku jo prašymu.

3.11. VKG nariai turi šias neturtines teises:

3.11.1. dalyvauti VKG renginiuose, teikti pasiūlymus VKG veiklos klausimais;

3.11.2. rinkti ir būti renkami į visas VKG valdymo struktūras;

3.11.3. savo kompetencijos ir įgaliojimų ribose atstovauti VKG kitose įstaigose ir organizacijose;

3.11.4. įgaliojimus suteikia pirmininkas;

3.11.5. dalyvauti renkamų VKG valdymo struktūros posėdžiuose ir ginti juose savo nuomonę;

3.11.6. atskleisti VKG veiklos trūkumus ir siekti, kad jie būtų pašalinti;

3.11.7. išstoti iš VKG, apie savo sprendimą raštu pranešus pirmininkui.

3.12. VKG narys turi šias pareigas:

3.12.1. vykdyti šių įstatų reikalavimus;

3.12.2. vykdyti visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

3.12.2. padėti įgyvendinti VKG tikslus ir uždavinius;

3.12.3. mokėti nustatytą stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį.

4. VKG ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

4.1. Vilniaus knygrišių gildijos visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias VKG organas.

4.2. Vilniaus knygrišių gildijos kolegialus valdymo organas yra VKG taryba.

4.3. Vilniaus knygrišių gildijos vienasmenis valdymo organas yra VKG pirmininkas.

VKG visuotinis narių susirinkimas

4.4. VKG visuotinis susirinkimas šaukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartą per metus. Jame privalomai aptariama pirmininko ataskaita apie VKG veiklą ir jos finansinę būklę. Kiekvienas VKG narys (delegatas) visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą.

4.5. Visuotinio narių susirinkimo kompetencija:

4.5.1. keisti ir papildyti įstatus;

4.5.2. trejiems arba ketveriems metams ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės rinkti ir atleisti iš pareigų tarybos narius, pirmininką ir revizijos komisijos narius;

4.5.3. tvirtinti metinę pirmininko ataskaitą ir, jei tokia sudaroma, finansinę atskaitomybę;

4.5.4. priimti nutarimą likviduoti ar reorganizuoti VKG;

4.5.5. nustatyto administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, jei tokia sudaroma;

4.5.6. steigia VKG komisijas ir tvirtina jų darbo reglamentus;

4.5.7. nustato VKG veiklos kryptis;

4.5.8. nustato nario stojamąjį ir metinį mokesčio dydį;

4.5.9. gali priimti nutarimus bet kokiais kitais VKG veiklos klausimais.

4.6. Visuotinis narių susirinkimas sprendimus priima paprasta dalyvaujančių VKG narių (delegatų) balsų dauguma. Sprendimai dėl VKG įstatų keitimo, likvidavimo ir reorganizavimo priimami 2/3 balsų dauguma. Visuotiniame narių susirinkime rašomas protokolas pagal CK 2.90 ir 2.91 str. str. nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti nutarimai. Visuotinis narių susirinkimas nustato savo procedūrines taisykles.

4.7. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų VKG narių. Susirinkimas gali priimti nutarimus, jei joje dalyvauja 2/3 išrinktų delegatų.

4.8. Jei į visuotinį narių susirinkimą nesusirenka reikiamas nutarimams priimti narių (delegatų) skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris gali priimti nutarimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių (delegatų) skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę.

4.9. Visuotinį narių susirinkimą (Konferenciją) organizuoja VKG pirmininkas. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi VKG pirmininkas, tarybos nariai, revizijos komisija ir ne mažiau kaip 1/4 visų VKG narių. VKG pirmininkas privalo informuoti VKG narius apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę ne vėliau kaip dvi savaitės iki visuotinio narių susirinkimo. Sprendimą ar bus šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, ar susirinkimas, priima taryba, taryba taip pat nustato susirinkimo atstovavimo normas ir delegatų rinkimo tvarką.

VKG taryba

4.10. VKG taryba yra kolegialus VKG valdymo organas. Taryba iš 3 narių metų laikotarpiui renkama ir atšaukiama visuotiniame narių susirinkimas. VKG pirmininkas yra vienas iš tarybos narių.

4.11. Taryba savo sprendimus priima posėdžiuose, kuriuos šaukia VKG pirmininkas ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Taryba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 jos narių. Tarybos sprendimai surašomi pirmininko ir pasirašomi visų jo narių.

4.12. VKG tarybos kompetencija:

4.12.1. pirmininkui atsistatydinus arba mirus iki visuotinio narių susirinkimo skiria laikinai einantį pirmininko pareigas.

4.12.2. organizuoja mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius, beginklius susirinkimus ir masinius renginius įstatymo numatyta tvarka;

4.12.3. atsako už VKG narių įskaitą;

4.12.4. priima sprendimus pašalinti iš VKG narį;

4.12.5. Gali priimti sprendimus bet kokiais kitais VKG veiklos klausimais, kurie neįeina į visuotinio narių susirinkimo kompetenciją.

4.13. VKG tarybos posėdžiams pirmininkauja VKG pirmininkas. Taryba sprendimus priima balsų dauguma.

VKG pirmininkas

4.14. Vienasmenis VKG valdymo organas yra VKG pirmininkas. Pirmininkas renkamas ketveriems metams ir atleidžiamas visuotinio narių susirinkimo. Pirmininkas vadovauja veiklai ir tvarko VKG reikalus, išskyrus atvejus, priskirtus visuotinio narių susirinkimo arba tarybos kompetencijai. Pirmininkas yra VKG atstovaujamasis organas.

4.15. Pirmininkas:

4.15.1. valdo VKG lėšas ir kitą turtą bei juo disponuoja;

4.15.2. atstovauja VKG be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis arba įgalioja tai atlikti kitus narius;

4.15.3. organizuoja VKG darbą;

4.15.4. teikia rinkti VKG garbės narius;

4.15.5. pasirašo darbo sutartis su į darbą priimamais darbuotojais bei juos atleidžia iš darbo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais (jeigu VKG priima samdomuosius darbuotojus);

4.15.6. pasirašo VKG siunčiamus dokumentus bei sutartis, kai tam nereikalingas visuotinio narių susirinkimo arba tarybos pritarimas;

4.15.7. teikia juridinių asmenų registrui duomenis apie VKG;

4.15.8. sudaro visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę ir šaukia visuotinį narių susirinkimą;

4.15.9. siūlo visuotiniam narių susirinkimui likviduoti ar reorganizuoti VKG;

4.15.10. priima kitus sprendimus dėl VKG veiklos, kurie neįeina į visuotinio narių susirinkimo arba tarybos kompetenciją.

VKG komisijos

4.16. Visuotinio narių susirinkimo nutarimu gali būti steigiamos VKG komisijos tam tikroms VKG veiklos kryptims įgyvendinti. Jų darbo reglamentus tvirtina visuotinis narių susirinkimas.

5. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

5.1. VKG finansinę kontrolę vykdo revizijos komisija, susidedanti iš 3 narių. Komisiją renka visuotinis narių susirinkimas ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nariais negali būti VKG pirmininkas ar tarybos nariai.

5.2. Revizijos komisija kontroliuoja kaip įgyvendinami įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, ar lėšos paskirstomos tikslingai bei ar laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų.

5.3. Revizijos komisija yra ataskaitinga visuotiniam narių susirinkimui. Išaiškinus pažeidimus, revizijos komisija turi teisę reikalauti pirmininką sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

5.4. VKG veiklos patikrinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą per metus.

5.5. Valstybės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti VKG veiklą.

6. VKG TURTO, LĖŠŲ ŠALTINIŲ IR LĖŠŲ PANAUDOJIMO TVARKA

6.1. VKG lėšų šaltiniai:

1) lėšos iš nario mokesčio;

2) Lietuvos ir užsienio įvairių fondų išskirtos tikslinės lėšos;

3) Kitų asmenų suteikta parama;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

6.2. VKG turtą sudaro VKG narių ir rėmėjų jai perduotas turtas, kitas teisėtai įgytas turtas. VKG gali būti neatlygintinai perduotas turtas panaudos pagrindais.

6.3. Pirmininkas turi teisę atidaryti banke VKG sąskaitą ir vienasmeniškai ja disponuoti.

6.4. Lėšos naudojamos korespondencijai, ryšių su užsienio analogiškomis draugijomis plėtojimui, renginių organizavimui, leidinių rengimui ir spausdinimui, premijų ir pašalpų išmokėjimui VKG tarybos nutarimu pagal šiuose įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius.

6.5. Kiekvienų finansinių metų pradžioje visuotinis narių susirinkimas gali tvirtinti praėjusių metų finansinę atskaitomybę, teikimą Revizijos komisijos.

6.6. VKG gali būti paramos gavėja, o taip pat teikti paramą tarybos nustatyta tvarka.

6.7. VKG finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, pirmųjų finansinių metų pradžia yra VKG įregistravimo data.

7. VKG REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

7.1. VKG reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

7.2. Vilniaus knygrišių gildijos reorganizavimas – tai VKG, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuoto VKG visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant naujai įsteigtos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą VKG.

7.3. VKG reorganizavimo sąlygas rengia pirmininkas. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ir po reorganizavimo veiksiančių VKG įstatų projektai. Reorganizavimą tvirtina visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma.

7.4. VKG likvidavimo pagrindas gali būti visuotinio narių susirinkimo nutarimas arba teismo sprendimas.

Institucija, nutarusi likviduoti VKG, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos visuotinis narių susirinkimas, taryba ir pirmininkas netenka įgaliojimų, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

7.5. Likviduojama VKG sumoka visas skolas ir atsiskaito su biudžetu, likęs jos turtas paskirstomas sprendimą likviduoti VKG priėmusios institucijos nustatyta tvarka, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.

7.6. Apie VKG likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais respublikiniame dienraštyje arba paskelbta viešai vieną kartą respublikiniame dienraštyje ir pranešta raštu visiems kreditoriams.

8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1 Įstatų pakeitimus ar papildymus tvirtina Visuotinis narių susirinkimas 2/3 dalyvaujančių VKG narių (delegatų) dauguma. Įstatų pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

8.2 Visi šiuose įstatuose neaptarti VKG veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

Vilnius, du tūkstančiai penkioliktųjų metų sausio mėnesio 16 diena

Pirmininkas                                                                                      Rimas Supranavičius