Knygrišystė

Per visą, beveik du tūkstančius metų trukusią kodeksinės knygos (kietais viršeliais, susiūtais lapais, atverčiama knyga) istoriją susiklostė daug skirtingų įrišimo būdų.  Šios konstrukcijų įvairovės išmanymas leidžia meistrams lanksčiai pritaikyti patį tinkamiausią įrišimo būdą, atsižvelgiant į knygos fizinius parametrus, medžiagas, knygos paskirtį bei užsakovo poreikius. Ilgametė meistrų patirtis, žinios ir įgūdžiai, naudojami metodai ir papildomi, sutvirtinantys konstrukciniai elementai, būdingi tik rankų darbo knygrišystei, lemia geresnę įrišimo kokybę, kuri užtikrina knygos ilgaamžiškumą bei funkcionalumą.

 

Jau daugiau kaip šimtą metų egzistuoja pramoninė knygrišystė. Pramoninės gamybos metu procesą pagreitina ir atpigina mašinų naudojimas, supaprastinti ir standartizuoti gamybos metodai. Nepaisant to, rankų darbo knygrišystė vis dar reikalinga kuomet susiduriama su nestandartiniais atvejais (periodinių leidinių įrišimas, senų knygų perrišimas bei knygų restauravimas, bibliofiliniai leidiniai, mažo tiražo leidiniai, vienetinės knygos, rankraščiai, meniniai spaudiniai, nestandartinio dydžio ar formos knygos, knygos iš netradicinių medžiagų, ir kiti atvejai).

 

Ne vien senieji įrišai, bet ir pats knygrišystės amatas yra kultūros paveldo dalis, kurį siekiame išsaugoti. Šios žinios būtinos knygų restauravimui. Gildijos meistrai taip pat atlieka istorinių knygų įrišų rekonstrukcijas bei replikas, siekdami lavinti įgūdžius, išsiaiškinti tam tikras seniai pamirštas technologijas, atkurti daiktų formos vientisumą, patikrinti funkcines galimybes, panaudoti edukacijų metu kaip metodinę medžiagą. Tačiau amato žinios taip pat reikalingos meninei knygų įrišų kūrybai.