Vilniaus knygrišių gildija drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi kviečia į parodą „KNYGrišių KNYGos“. Tai neeilinis renginys Gildijos istorijoje, kaip niekad plačiai pristatantis gildijos narių veiklų spektrą ir kviečiantis iš arti apžiūrėti rankų darbo knygas.

Kviečiame apsilankyti:

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas

Paroda veiks: 2020 05 05 – 2020 08 09

Daugiau informacijos apie parodą: ciurlionis.lt, knygrisiai.lt, marbling.pro

Negalintys apsilankyti parodoje, dalį eksponatų gali pamatyti virtualioje Vilniaus knygrišių galerijoje KNYGrišių KNYGos.

Vilniaus knygrišių gildija įkurta 2003 metais. Steigimo metu joje buvo 13 narių, dabar jų yra 20. Jos steigėjų branduolį sudarė Vilniaus didžiųjų  bibliotekų knygų restauratoriai, tačiau kartu prisijungė kai kurie dailininkai–odininkai, (baigę studijas Estijoje, kur veikia gerai žinoma odos meno bei knygrišystės mokykla), taip pat grafikas, knygų dailininkė, menotyrininkė, popieriaus marmuruotoja – visi vienaip ar kitaip susiję su knygrišystės amatu. Tad gildijiečiai ne tik restauruoja ar įriša paprastus įrišimus, bet taip pat atlieka bibliofilinius meninius įrišimus, kuria eksperimentinius ar konceptualius įrišimus bei autorines knygas-objektus. Populiarindami knygrišystės amatą ir meną gildijos nariai taip pat veda mokymus ir edukacijas, atlieka mokslinius tyrimus, dalyvauja parodose, bei organizuoja jas patys.

Kadangi nėra knygrišius vienijančios šio amato mokyklos, gildijos meistrų įgytos žinios ir patirtis labai skirtinga. Vieniems tai hobis, kitiems duona kasdieninė, tretiems – kūrybinė veikla. Vieni žinias įgijo restauravimo darbe, kiti meno mokyklose, tačiau visiems daug teko ir tenka mokytis savarankiškai – ardant senus įrišimus, stebint labiau patyrusių kolegų darbą, skaitant profesinę literatūrą, naršant interneto platybėse, vykstant į stažuotes ir kursus užsienyje, eksperimentuojant ir mokantis iš savo klaidų.

Ilgametė meistrų patirtis, žinios ir įgūdžiai, naudojami metodai ir papildomi, sutvirtinantys konstrukciniai elementai, būdingi tik rankų darbo knygrišystei, lemia geresnę įrišimo kokybę, kuri užtikrina knygos ilgaamžiškumą bei funkcionalumą.

Pramoninės gamybos metu įrišimo procesą pagreitina ir atpigina mašinų naudojimas, supaprastinti ir standartizuoti gamybos metodai. Nepaisant to, rankų darbo knygrišystė vis dar reikalinga kuomet susiduriama su nestandartiniais atvejais (periodinių leidinių įrišimas, senų knygų perrišimas bei knygų restauravimas, bibliofiliniai leidiniai, mažo tiražo leidiniai, vienetinės knygos, rankraščiai, meniniai spaudiniai, nestandartinio dydžio ar formos knygos, knygos iš netradicinių medžiagų, ir kiti atvejai).

Ne vien senieji įrišai, bet ir pats knygrišystės amatas yra kultūros paveldo dalis, kurį siekiame išsaugoti. Šios žinios būtinos knygų restauravimui. Gildijos meistrai taip pat atlieka istorinių knygų įrišų rekonstrukcijas bei replikas, siekdami lavinti įgūdžius, išsiaiškinti tam tikras seniai pamirštas technologijas, atkurti daiktų formos vientisumą, patikrinti funkcines galimybes, panaudoti edukacijų metu kaip metodinę medžiagą. Tačiau šios amato žinios neišvengiamai reikalingos meninei knygų įrišimų kūrybai.

Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas (dažnai literatūros klasikos ar svarių kultūros temų). Viršelio apipavidalinimas kukliai derinamas prie teksto prasmių ar emocijų, sustiprindamas ar papildydamas jų meninį poveikį, bei atlikdamas apsaugos funkciją. Eksperimentiniai įrišimai labiau orientuoti į knygrišystės amato specifiką, pabrėžiant įrišimų konstrukcinę įvairovę, paveldėtą iš amato istorijos, ją kūrybiškai interpretuojant. O autorinės knygos-objektai, konceptualiai permąsto knygos funkciją, galias ir prasmę kultūriniame žmogaus ar visuomenės gyvenime, netradicinių formų bei medžiagų galimybes, atliepiančias kūrėjo (knygrišio) meninę saviraišką, idėjas, bei dvasinio gyvenimo patirtis.

Greta knygrišystės šliejasi ir kitas labai senas – popieriaus marmuravimo amatas. Šis specifine technika dekoruotas popierius Europoje paplitęs nuo XVIIam., knygų įrišimuose priešlapiams ir viršeliams padengti buvo naudojamas iki XXam. pradžios. Per šimtmečius susiformavusi marmuruoto popieriaus raštų įvairovė nėra atsitiktinė, juos lemia gamybos proceso ypatumai, todėl kiekvienas raštas turi savo pavadinimą.

Pasaulyje paplitusi praktika, kad rengiant tarptautines knygų įrišimų parodas specialiai tai parodai atspausdinamas mažo tiražo leidinys, kuris neįrištas išplatinamas dalyviams. Taip daroma tam, kad suvienodinti kūrėjams konkursines sąlygas, užtikrinti, kad darbai bus nauji ir niekur nerodyti, o tuo pačiu propaguoti ir platinti nacionalinę kultūrą bei literatūrą už tos šalies ribų. Tokiu būdu pas knygrišius susikaupia nemažai knygų užsienio kalbomis. Tad ir šioje ekspozicijoje regimos knygos prancūzų, anglų, čekų, estų ir kitomis kalbomis reiškia, kad šie darbai dalyvavo tų šalių parodose. Prancūzai rengia bienales, anglai kas ketverius, estai kas penkerius metus. Viena paroda, kurioje dalyvavo gausus gildijos narių būrys, įvyko Čekijoje ir apkeliavo net devynis šios šalies miestus. Taip pat ir Donelaičio „Metai“ buvo išleistas specialiai VII-ajai tarptautinei meninės knygrišystės parodai Vilniuje (2016 metais). Tad akivaizdu, kad tokia kuratorinė praktika yra stiprus postūmis šio meno raidai.

Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas.

Parodos kuratorė Rūta Taukinaitytė – Narbutienė.